Daugiamečių žolių tręšimas po šienapjūtės: KCl ir karbamidas

TL;DR: Efektyvus žolynų atstatymas po pirmosios žolės nuėmimo užtikrinamas derinant 100-150 kg/ha KCl ir 50-80 kg/ha karbamido trąšų normas.

Kas tai yra

Antrinis daugiamečių žolių tręšimas yra agrotechninė priemonė, atliekama iškart po pirmosios žolės nupjovimo (birželio mėn.), siekiant suaktyvinti augalų regeneraciją. Pagrindinis šio etapo tikslas – kompensuoti su pirmąja žole išneštas maistines medžiagas. Kalio chloridas (KCl), kuriame yra apie 60% K2O, užtikrina vandens apykaitą ląstelėse, o karbamidas (46% N) suteikia būtiną azotą greitam masės auginimui.

Sudėtis ir savybės

Šiame tręšimo etape naudojamos dvi pagrindinės medžiagos:

1. Kalio chloridas (KCl): Turi 60% kalio oksido (K2O). Tai pigiausia ir koncentruočiausia kalio forma. Kalis yra būtinas angliavandenių sintezei ir žolių atsparumui stresui.

2. Karbamidas (Amonio amidas): Turi 46% azoto. Dirvoje jis virsta amonio, o vėliau nitrato formomis, kurias augalai įsisavina palaipsniui.

Šių trąšų fizikinis suderinamumas leidžia jas barstyti kartu, tačiau svarbu stebėti oro dregnumą, nes karbamidas pasižymi hidroskopiškumu.

Naudojimas lauke

Optimalus tręšimo laikas – per 3–5 dienas po šienapjūtės, kol augalai dar nepradėjo intensyviai formuoti naujų lapų.

Rekomenduojamos normos:

• Kalio chloridas (KCl): 100–150 kg/ha (priklausomai nuo dirvožemio kalio atsargų).
• Karbamidas (46% N): 60–100 kg/ha atolo auginimui. Jei vyrauja ankštiniai (dobilai), azoto normą galima mažinti iki 30–40 kg/ha.

Tręšimas turėtų vykti prieš prognozuojamą lietų, kad trąšos ištirptų ir patektų į šaknų zoną. Sausu oru karbamido barstymas gali būti neefektyvus dėl azoto nuostolių garuojant amoniakui.

Patarimai ūkininkui

• Dirvožemio tyrimai: Jei dirvoje yra mažiau nei 150 mg/kg judriojo kalio, KCl dozę didinkite iki 180 kg/ha.
• Magnio svarba: Jei trūksta magnio, dalį KCl galima keisti kalio magnezija (KaliSop), tačiau tai padidins savikainą (vidutiniškai 40-70 EUR/t brangiau).
• Ekonominis naudingumas: Investicija į šį derinį (apie 60–90 EUR/ha) paprastai atsiperka gūžiant papildomas 2-3 tonas žaliosios masės iš hektaro.

Galimi pavojai ir alternatyvos

Pagrindinis pavojus naudojant KCl yra chloridų kaupimasis, tačiau daugiamečiai žolynai chlorui yra palyginti tolerantiški. Karbamido pavojus – nudeginimai, jei tręšiama ant šlapių lapų saulėtą dieną.

Alternatyvos:

• Skystosios trąšos (KAS-32): Galima naudoti vietoj karbamido (norma 100-120 l/ha), tačiau reikia specialios technikos su purkštukais-vamzdeliais.
• Kompleksinės NPK trąšos: Pvz., NPK 15-15-15, tačiau po pirmosios pjūties fosforo poreikis yra mažesnis nei kalio, todėl pirkti brangesnį NPK kompleksą dažnai ekonomiškai nenaudinga.