Daugiamečių žolių tręšimas po šienapjūtės: KCl ir karbamidas

TL;DR: Efektyvus žolynų atstatymas po pirmosios žolės nuėmimo užtikrinamas derinant 100-150 kg/ha KCl ir 50-80 kg/ha karbamido trąšų normas.
Kas tai yra
Antrinis daugiamečių žolių tręšimas yra agrotechninė priemonė, atliekama iškart po pirmosios žolės nupjovimo (birželio mėn.), siekiant suaktyvinti augalų regeneraciją. Pagrindinis šio etapo tikslas – kompensuoti su pirmąja žole išneštas maistines medžiagas. Kalio chloridas (KCl), kuriame yra apie 60% K2O, užtikrina vandens apykaitą ląstelėse, o karbamidas (46% N) suteikia būtiną azotą greitam masės auginimui.
Sudėtis ir savybės
Šiame tręšimo etape naudojamos dvi pagrindinės medžiagos:
1. Kalio chloridas (KCl): Turi 60% kalio oksido (K2O). Tai pigiausia ir koncentruočiausia kalio forma. Kalis yra būtinas angliavandenių sintezei ir žolių atsparumui stresui.
2. Karbamidas (Amonio amidas): Turi 46% azoto. Dirvoje jis virsta amonio, o vėliau nitrato formomis, kurias augalai įsisavina palaipsniui.
Šių trąšų fizikinis suderinamumas leidžia jas barstyti kartu, tačiau svarbu stebėti oro dregnumą, nes karbamidas pasižymi hidroskopiškumu.
Naudojimas lauke
Optimalus tręšimo laikas – per 3–5 dienas po šienapjūtės, kol augalai dar nepradėjo intensyviai formuoti naujų lapų.
Rekomenduojamos normos:
- Kalio chloridas (KCl): 100–150 kg/ha (priklausomai nuo dirvožemio kalio atsargų).
- Karbamidas (46% N): 60–100 kg/ha atolo auginimui. Jei vyrauja ankštiniai (dobilai), azoto normą galima mažinti iki 30–40 kg/ha.
Tręšimas turėtų vykti prieš prognozuojamą lietų, kad trąšos ištirptų ir patektų į šaknų zoną. Sausu oru karbamido barstymas gali būti neefektyvus dėl azoto nuostolių garuojant amoniakui.
Patarimai ūkininkui
- Dirvožemio tyrimai: Jei dirvoje yra mažiau nei 150 mg/kg judriojo kalio, KCl dozę didinkite iki 180 kg/ha.
- Magnio svarba: Jei trūksta magnio, dalį KCl galima keisti kalio magnezija (KaliSop), tačiau tai padidins savikainą (vidutiniškai 40-70 EUR/t brangiau).
- Ekonominis naudingumas: Investicija į šį derinį (apie 60–90 EUR/ha) paprastai atsiperka gūžiant papildomas 2-3 tonas žaliosios masės iš hektaro.
Galimi pavojai ir alternatyvos
Pagrindinis pavojus naudojant KCl yra chloridų kaupimasis, tačiau daugiamečiai žolynai chlorui yra palyginti tolerantiški. Karbamido pavojus – nudeginimai, jei tręšiama ant šlapių lapų saulėtą dieną.
Alternatyvos:
- Skystosios trąšos (KAS-32): Galima naudoti vietoj karbamido (norma 100-120 l/ha), tačiau reikia specialios technikos su purkštukais-vamzdeliais.
- Kompleksinės NPK trąšos: Pvz., NPK 15-15-15, tačiau po pirmosios pjūties fosforo poreikis yra mažesnis nei kalio, todėl pirkti brangesnį NPK kompleksą dažnai ekonomiškai nenaudinga.
Dažnai užduodami klausimai
Q.Kada geriausia barstyti KCl ir karbamidą po pjūties?
Geriausia tręšti per pirmąsias 3–5 dienas nuėmus derlių, idealiausia – prieš numatomą lietų.
Q.Kokia yra optimali kalio chlorido norma pievoms?
Vidutiniškai rekomenduojama 100–150 kg/ha KCl (60–90 kg/ha grynojo kalio).
Q.Ar galima karbamidą keisti amonio salietra?
Taip, galima. Amonio salietra veikia greičiau nei karbamidas, tačiau jos kaina už vieną azoto veikliosios medžiagos kilogramą dažnai yra didesnė.
Q.Ar KCl tinka dobilų ir motiejukų mišiniams?
Taip, kalis yra gyvybiškai svarbus dobilų žiemojimui ir ląstelių sienelių stiprinimui, tačiau dobilams reikia mažiau azoto trąšų.