Papildomas tręšimas azotu vasaros pradžioje: kviečių derlingumo formulė
TL;DR: Vasaros pradžios tręšimas azotu (N40–N60 kg/ha) vėliavinio lapo tarpsniu (BBCH 37–39) tiesiogiai didina kviečių derlingumą ir grūdų baltymingumą.
Kas tai yra
Žieminių kviečių papildomas tręšimas azotu yra technologinis etapas, vykdomas augalų bamblėjimo pabaigoje arba plaukėjimo pradžioje (BBCH 37–51), siekiant optimizuoti azoto kiekį augaluose vėlyvuoju vegetacijos periodu. Šis veiksmas yra būtinas norint užtikrinti gerą varpų užsipildymą ir pasiekti aukščiausią grūdų kokybės kategoriją pagal baltymų bei glitimo rodiklius.
Sudėtis ir savybės
Šiame etape naudojamos greitai veikiančios trąšos, kurios užtikrina staigų azoto pasisavinimą. Pagrindinės charakteristikos:
- Amonio salietra (N 34.4%): sudėtyje yra 17.2 % nitratinio ir 17.2 % amoniakinio azoto.
- Karbamidas (N 46%): tinkamas purškimui per lapus, minimali apdeginimo rizika naudojant mažas koncentracijas.
- KAS (Karba-amoniako mišinys): skystas azotas, turintis tris azoto formas bendram kiekiui iki 32 %.
- Sieros papildai (SO3): siera pagerina azoto pasisavinimą santykiu 1:10 (siera:azotas).
Naudojimas lauke
Tręšimo normos nustatomos atsižvelgiant į planuojamą derlių ir dirvožemyje esantį mineralinį azotą. Pagrindinės rekomendacijos žieminiams kviečiams:
- E-klasės kviečiams: Papildoma dozė N60 (apie 175 kg/ha amonio salietros).
- I–II klasės kviečiams: Vidutinė dozė N40 (apie 116 kg/ha amonio salietros).
- Purškimas per lapus (BBCH 39–55): Karbamidas 15–20 kg/ha ištirpinant 200 l vandens.
- Optimalus laikas: Vėliavinio lapo pasirodymas (BBCH 37–39) derliaus masei didinti.
- Grūdų kokybei: Tręšimas plaukėjimo pabaigoje arba žydėjimo pradžioje (BBCH 59–61).
Patarimai ūkininkui
- Tręškite vėlyvą vakarą arba anksti ryte, kai oro temperatūra nesiekia +20°C, o santykinė drėgmė yra didesnė (>60%).
- Naudokite N-sensorius arba azoto matuoklius, kad tiksliai nustatytumėte augalų poreikį konkrečiose lauko vietose.
- Venkite tręšimo prieš prognozuojamas stiprias liūtis, kurios gali išplauti nitratus į gilesnius sluoksnius.
- Derinkite azotą su mikroelementais (boru, variu, manganu), kurie skatina medžiagų apykaitą.
Galimi pavojai ir alternatyvos
Pagrindinis pavojus vasaros pradžioje – sausra. Jei viršutinis dirvos sluoksnis yra visiškai sausas, granuliuotos trąšos neištirpsta ir azotas netampa prieinamas. Tokiu atveju alternatyva yra purškiamas karbamido tirpalas arba KAS su specialiomis purkštukų galvutėmis. Sausros sąlygomis per didelė azoto norma gali sukelti osmosinį stresą ir augalų „apdegimą“.
Dažnai užduodami klausimai
Q.Kada geriausia tręšti kviečius azotu vasaros pradžioje?
Geriausia tręšti vėliavinio lapo tarpsniu (BBCH 37–39). Šiuo metu augalas formuoja būsimų grūdų užuomazgas, todėl azotas tiesiogiai didina varpų produktyvumą. Norint padidinti baltymų kiekį, tręšimą galima nukelti iki pat plaukėjimo pabaigos (BBCH 59).
Q.Kiek kg/ha amonio salietros naudoti papildomam tręšimui?
Vasaros pradžioje rekomenduojama N40–N60 norma veikliąja medžiaga. Tai atitinka 120–180 kg/ha amonio salietros (34.4% N). Tikslią dozę parinkite pagal pavasarį jau atiduotą azoto kiekį ir numatomą grūdų pardavimo klasę.
Q.Ar galima azoto trąšas barstyti ant drėgnų lapų?
Ne, granuliuotų trąšų (salietros) barstymas ant rasotų ar šlapių lapų yra pavojingas. Granulės prilimpa prie lapų paviršiaus, pradeda tirpti ir sukelia lokalius cheminius nudegimus. Tręškite tik esant sausiems lapams.
Q.Koks yra karbamido purškimo poveikis grūdų kokybei?
Karbamido purškimas per lapus (15–20 kg/ha) plaukėjimo-žydėjimo metu gali padidinti baltymų kiekį grūduose 1–2 % ir glitimą 2–4 %. Tai dažnai padeda pakelti derlių iš pašarinės kategorijos į maistinę (II arba I grupę).