Piktžolių kontrolė vasarinių javų pasėliuose: trąšų ir herbicidų derinimas

TL;DR: Efektyvi piktžolių kontrolė vasarinių javų pasėliuose derinama su azoto trąšomis (150–250 kg/ha) ankstyvame krūmijimosi tarpsnyje (BBCH 21–29).
Kas tai yra
Piktžolių kontrolė vasarinių javų pasėliuose yra kompleksinė agrotechninių priemonių visuma, skirta sunaikinti konkurenciją kultūriniams augalams dėl šviesos, vandens ir maisto medžiagų (ypač azoto). Tai apima herbicidų purškimą kartu su subalansuotu tręšimu, siekiant, kad pasėlis kuo greičiau užsidarytų ir pats natūraliai stelbtų dygstančias piktžoles.
Sudėtis ir savybės
Sėkmingai piktžolių kontrolei ir augalo regeneracijai po purškimo svarbiausios azotinės trąšos, kurių pagrindinę dalį sudaro:
- Amonio salietra (N 34.4%): greitai veikianti forma, skatinanti javų krūmijimąsi.
- Karbamidas (N 46%): lėtesnio veikimo azotas, tinkamas vėlesniam papildomam tręšimui.
- Amonio sulfatas (N 21%, S 24%): siera gerina azoto pasisavinimą bei didina augalų atsparumą stresui.
- KAS (karbamido ir amonio nitrato tirpalas, N 28-32%): užtikrina tolygų pasiskirstymą ir greitą efektą per lapus.
Naudojimas lauke
Azoto trąšų normos vasariniuose javuose nustatomos atsižvelgiant į planuojamą derlių ir dirvožemio turtingumą. Tipinės normos vasariniams kviečiams ir miežiams:
- Vasariniai kviečiai (prieš sėją arba dygstant): 200–300 kg/ha amonio salietros (N 70–100 kg/ha).
- Vasariniai miežiai (pašariniai): 150–250 kg/ha amonio salietros (N 50–85 kg/ha).
- Vasariniai miežiai (salykliniai): ribojamas azotas iki 60–80 kg/ha, kad baltymų kiekis neviršytų 11.5%.
- Papildomas tręšimas per lapus: 5–10 kg/ha karbamido kartu su piktžolių kontrole (herbicidais), jei augalai nėra streso būsenoje.
Patarimai ūkininkui
- Piktžoles naikinkite kuo anksčiau (javų BBCH 13–25 tarpsnyje), kol jos dar nesunaudojo pirmojo azoto atidavimo.
- Nenaudokite herbicidų esant didesnei nei +25°C temperatūrai arba po šalnų, nes tai stabdo javų augimą ir azoto įsisavinimą.
- Maišant herbicidus su mikroelementais (Zn, Mn), visada tikrinkite tirpalo pH – optimalus yra 5.5–6.5.
- Po stipraus piktžolių naikinimo rekomenduojama po 3–5 dienų duoti papildomo azoto per lapus regeneracijai skatinti.
Galimi pavojai ir alternatyvos
Per didelis azoto kiekis (virš 120 kg/ha N) be tinkamos piktžolių kontrolės skatina piktžolių vešėjimą labiau nei pačių javų, todėl pasėlis gali išgulti. Kaip alternatyva cheminiam naikinimui gali būti naudojamas piktžolių akėjimas, tačiau jis efektyvus tik „balto siūlo“ stadijoje ir negali pilnai pakeisti herbicidų esant dideliam piktžolėtumui.
Dažnai užduodami klausimai
Q.Kada geriausia purkšti herbicidus vasariniuose kviečiuose?
Efektyviausia piktžoles naikinti BBCH 13–29 stadijoje (nuo 3 lapelių iki krūmijimosi pabaigos). Šiuo metu sunaudojama mažiausiai herbicido, o javai gauna maksimalią naudą iš dirvoje esančių azoto trąšų (150–200 kg/ha), nes nėra konkurencijos.
Q.Ar galima maišyti azoto trąšas KAS su herbicidais?
Taip, bet su išlygomis. Naudojant KAS kartu su herbicidais, būtina mažinti KAS koncentraciją, naudoti didesnius purkštukus ir vengti saulėtų dienų, kad būtų išvengta javų lapų nudegimų. Saugiausia naudoti 5–10% karbamido tirpalą.
Q.Kiek derliaus prarandama dėl piktžolių vasariniuose javuose?
Moksliniai tyrimai rodo, kad nekontroliuojamos piktžolės vasariniuose miežiuose ir kviečiuose derlių sumažina vidutiniškai 20–50%. Piktžolės sunaudoja apie 30–60 kg/ha dirvožemio azoto, kurį galėtų pasisavinti javai.
Q.Kokia amonio salietros kaina 2024 metais Lietuvoje?
Lietuvos rinkoje amonio salietros kaina 2024 m. svyruoja tarp 280–350 EUR už toną (didmeninė kaina su pristatymu), priklausomai nuo kilmės šalies ir perkamo kiekio. Tai tiesiogiai veikia hektaro piktžolių kontrolės ir tręšimo savikainą.