Vėlyvasis javų tręšimas azotu per lapus: kaip pakelti baltymus

TL;DR: Vėlyvasis tręšimas azotu per lapus (BBCH 69–75) padidina kviečių baltymingumą 0,5–2,0% ir glitimo kiekį, naudojant 20–40 kg/ha karbamido tirpalą.

Kas tai yra

Vėlyvasis javų tręšimas azotu per lapus – tai agrotechninis veiksmas, atliekamas javų žydėjimo pabaigoje arba pieninės brandos pradžioje (BBCH 69–75), siekiant ne padidinti derliaus masę, o pagerinti jo kokybinius rodiklius. Šiame etape augalas azotą (N) nukreipia tiesiai į formuojamus grūdus, taip padidindamas baltymų ir glitimo koncentraciją. Tai dažniausiai paskutinė galimybė koreguoti būsimą grūdų klasę prieš derliaus nuėmimą.

Sudėtis ir savybės: Kodėl tai svarbu

Pagrindinis šio proceso tikslas yra baltymų kiekio padidinimas. Standartinėmis sąlygomis azotas, atiduotas ankstyvaisiais tarpsniais, panaudojamas varpų skaičiui ir varpos produktyvumui formuoti. Vėlyvasis tręšimas sprendžia šias problemas:

• Baltymų padidėjimas: Tinkamas purškimas gali pakelti baltymų kiekį 1,0–1,5%, o kai kuriais atvejais iki 2,0%.
• Glitimo indeksas: Azotas per lapus tiesiogiai koreliuoja su glitimo kokybiniais parametrais.
• Lapo ilgaamžiškumas: N prailgina vėliavinio lapo fotosintezės trukmę šiame kritiniame etape.

Dažniausiai naudojamas karbamidas (karbamido tirpalas), nes jis mažiausiai agresyvus lapų audiniams, lyginant su amonio salietra, ir greitai pasisavinamas per kutikulą.

Naudojimas lauke: Konkretūs žingsniai

Norint pasiekti maksimalų efektą, būtina laikytis tikslios technologijos ir normų:

1. Laikas: Optimalus langas yra nuo žydėjimo pabaigos iki pieninės brandos vidurio (BBCH 69–75). Vėlesnis purškimas (vaškinė branda) yra mažai efektyvus.

2. Norma: Rekomenduojama naudoti 10–20 kg/ha grynojo azoto (N). Tai atitinka maždaug 20–40 kg/ha karbamido, ištirpinto 200 litrų vandens.

3. Tirpalo koncentracija: Siekiant išvengti nudegimų, karbamido koncentracija tirpale neturėtų viršyti 10–12% (t.y. 20–24 kg karbamido į 200 l vandens), jei purškiama dienos metu, arba iki 15% vėsesniu oru.

4. Oro sąlygos: Purkšti rekomenduojama vakare, naktį arba anksti ryte, kai oro temperatūra nesiekia +18°C, o oro drėgmė didesnė nei 60%.

Patarimai ūkininkui

• Sieros priedas: Pridėjus 2–5 kg/ha magnio sulfato, azotas įsisavinamas efektyviau, nes siera yra būtinas komponentas baltymų sintezei.
• Vandens pH: Užtikrinkite, kad vandens pH būtų neutralus arba šiek tiek rūgštus. Kietas vanduo gali sumažinti azoto įsisavinimą.
• Maišymas: Karbamidą galima maišyti su kai kuriais fungicidais, skirtais varpų fuzariozės kontrolei, tačiau visada atlikite testą tarai dėl suderinamumo.

Galimi pavojai ir alternatyvos

Didžiausias pavojus – lapų nudegimas. Jei purškiama per didelės koncentracijos tirpalu saulėtą dieną, vėliavinis lapas gali būti pažeistas, o tai sukels derliaus nuostolius, viršijančius baltymų teikiamą naudą.

Alternatyva yra skystos azoto trąšos su lėto atpalaidavimo formomis (pvz., metileno karbamidas), kurios yra saugesnės lapams, tačiau jų kaina vienam hektarui gali būti 15–30% didesnė nei paprasto karbamido. Skaičiuojant ekonominę naudą, jei skirtumas tarp II ir I klasės grūdų rinkoje viršija 10–15 EUR/t, vėlyvasis tręšimas atsiperka su kaupu.